Vilniaus m. Mokytojų metodinė-praktinė konferencija „Skaitymo, rašymo ir kalbėjimo, kalbinių gebėjimų ugdymas mokykloje”.

Gruodžio 6 dieną Vilniaus Levo Karsavino mokykloje buvo organizuota Vilniaus miesto metodinė – praktinė  konferencija ,,Skaitymo, rašymo ir kalbėjimo/ kalbinių gebėjimų ugdymas mokykloje‘‘, subūrusi mokytojus, švietimo pagalbos specialistus ir mokyklų administracijų atstovus. Konferencijos tikslas – pasidalinti įžvalgomis, ko reikia, kad mokiniai daugiau skaitytų, kokią įtaką turi skaitymas asmenybės vystymuisi, bei buvo ieškoma atsakymų, kaip švietimo darbuotojas gali prisidėti formuojant mokinių teigiamą požiūrį į skaitymą.

Konferencija prasidėjo daina, kurią atliko Vilniaus Levo Karsavino mokyklos muzikos mokytojas Artur Petraškevič. Sveikinimo žodį tarė Vilniaus Levo Karsavino mokyklos direktorė Svetlana Butautienė. Vilniaus miesto savivaldybės Bendrojo ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Danuta Verbaitienė, pasveikinusi konferencijos dalyvius, tarė, kad  knyga lavina žmogaus sielą, žadina geriausius troškimus, ugdo protą ir sušildo širdį, todėl svarbu suvienyti mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, bibliotekininkų ir tėvų pastangas, kad mokinys rastų kelią į knygą. Konferencijos koordinatorė Virgilija Barkauskienė, padėkojusi už gražius žodžius, pristatė numatytos veiklos programą, palinkėjo dalyviams produktyvaus darbo ir pasiūlė pasidalinti metodine patirtimi.

Pirmąjį konferencijos pranešimą ,,Skaitymo raštingumas - daugiau nei gebėjimas atpažinti raides‘‘  skaitė Vilniaus Levo Karsavino mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui, istorijos mokytoja metodininkė Gražina Povilaitytė-Kosarieva. Pranešėja akcentavo, Šiuolaikinis pasaulis susiduria su naujais kultūriniais ir socialiniais iššūkiais. Šiuolaikinių paauglių „klipo tipo“ mąstymas netinka prasmingam skaitymui. Vaikai nustoja skaityti ir suprasti tekstus bei apie juos galvoti. Kasdien pamokose susiduria su problema, kad mokiniai nepakankamai giliai suvokia įvairius tekstus, nesvarbu, ar tai būtų ugdomoji užduotis klasėje ar šaltinio  testas, kelia nerimą mokinių nesugebėjimas tekste rasti raktinių žodžių, interpretuoti tekstą, pasakyti pagrindinę autoriaus mintį.

Mokytoja apibūdino dabartinio amžiaus laikotarpį kaip Gutenbergo epochos tragedija – technologijų revoliucija ir skaitymo krize. Taip pat mokytoja pasiūlė skaitymo krizės įveikimo būdus: pripažinimas, kad mokykla yra kritinis skaitymo raštingumo ugdymo taškas; skaitymo raštingumo tobulinimas turi vykti pagrindinėje ir vidurinėje mokykloje ir už jos ribų; specialiųjų skaitymo kursų įvedimas į Bendruosius ugdymo planus; naujų formatų, skirtų skaitymo ugdymui, „paieška“; tokio dalyko kaip Knygos istorija įvedimas; naujo bibliotekos formato paieška – kaip klasė, kaip namas, parkas – bet svarbiausia, kad ateitų skaitytojas, kur pagrindinis šaltinis yra knyga. Pedagogė akcentavo, kad problemos nepavyks išspręsti, jei nesuprasime, kad ugdyti ir tobulinti skaitymo raštingumą privalo mokykla. Turime suprasti, kad iš tikrųjų tai, ką išrado Gutenbergas ir buvo įdėta į popierinę knygą, tai niekur nedingo. Jaunų žmonių skaitymo raštingumo (kaip skaitymo kultūros komponento) formavimas yra ne tik ir ne tiek ugdymo, bet ir visuomenės suvokimo problema – tai socialinė užduotis ir sprendžiant šią problemą mes visi esame strateginiai partneriai.

Konferencijoje skaičiusi pranešimą ,,Lietuvių kalbos ugdymo metodai ir būdai, padedantys ugdyti pradinių klasių mokinių skaitymo ir kalbėjimo gebėjimus‘‘ Vilniaus Jono Pauliaus progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros vyresnioji mokytoja Gražina Vilkanecienė papasakojo apie ugdymo turinio kompetencijas, literatūrinio kūrinio skaitymo kriterijus ir būdus. Mokytoja pabrėžė, kad svarbu kartu su mokiniais planuoti literatūros pamoką, numatyti priemones, veiklą ir tokiu būdu sudominti augančią asmenybę skaitymo procesu.

Vilniaus lopšelio -darželio ,,Žemuogėlė‘‘ logopedė Ana Sudokienė ir Vilniaus lopšelio-darželio ,,Drugelis‘‘ mokytoja metodininkė Anželika Povilaitytė-Staševskaja skaitė pranešimą ,,Pirmieji žingsniai į skaitymo pasaulį“. Jos kalbėjo apie tai, kad ankstyvas knygų skaitymas labai svarbus ikimokyklinio amžiaus vaikams, nes formuoja jų žodyną, vaizduotę, kalbinius įgūdžius ir taisyklingą garsų tarimą. Ankstyvajame amžiuje knygas parenka ir skaito vaikams tėvai, todėl svarbu  tinkamai intonuoti skaitomą tekstą  ir sieti su emociniais momentais, pavyzdžiui, juoko ir smalsumo akimirkomis skaitymo metu.  Skaitymas kartu su tėvais padeda vaikams suvokti, kaip veikia kalba ir kaip tekstas siejamas su realiu pasauliu.

Vilniaus Levo Karsavino mokyklos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Alina Petkevičienė parengė pranešimą ,, Kalbos raida ir skaitymas priešmokykliniame amžiuje‘‘. Pranešėja atkreipė dėmesį į dvikalbystę šeimoje, informacinių technologijų naudą, rankų motoriką, dėmesio koncentraciją formuojant skaitymo įgūdžius. Mokytoja pasidalino įvairiais darbo metodais, skatinančiais klausytis, pakartoti, suvokti ir kurti. Dirbdama su priešmokyklinukais ji teikia pirmenybę žaidimams su raidėmis, pasakų kubeliams, skatina vaikus vaidinti pasaką.

Jolanta Paškevič, pradinių klasių vyresnioji mokytoja, pristatė pranešimą ,,Pagrindinės skaitymo savybės, jų tarpusavio ryšys. Skaitymo techninės pusės tobulinimo būdai‘‘. Mokytoja pažymėjo, kad ugdant skaitymo įgūdžius svarbu tinkamai parinkti knygą pagal mokinių amžių ir interesus, išraiškingai perskaityti ištrauką bei mokyti mokinius nagrinėti tekstą remiantis pagrindiniais skaitymo būdais: pažintiniu ( apžvalginiu), ieškomuoju ir įdėmiuoju. Per pažintinį skaitymą mokinys peržvelgia žodžius, išspausdintus kitu šriftu, pasižiūri į iliustracijas, perskaito pirmuosius kiekvienos pastraipos žodžius, išvadas. Per ieškomąjį skaitymą greitai peržvelgia eilutę po eilutės ir sustoja, kai suranda atsakymą. Įdėmusis skaitymas padeda surasti atsakymus į rūpimus klausimus.

Vilniaus Levo Karsavino mokyklos anglų kalbos mokytoja metodininkė Marina Vaitekunienė  savo pranešime ,, Efektyvūs metodai ugdant skaitymo įgūdžius anglų kalbos pamokose‘‘ konstatavo faktą, kad užsienio kalbų pamokose svarbu, kad mokinys ne tik skaitytų, bet ir suprastų teksto turinį. Pranešėja papasakojo apie aktyviuosius metodus, lavinančius mokinių skaitymo ir kalbėjimo įgūdžius. Mokytoja anglų kalbos pamokose taiko žaidimą ,,Skinming ir scening“, skaitymą vaidmenimis, interaktyvųjį skaitymą, skaitmeninių komiksų kūrimą, kūrybines interpretacijas, pagrindinių detalių atpažinimą tekste, debatų ir skaitymo dirbtuvių metodus. Mokytoja padrąsino nebijoti eksperimentuoti ir derinti įvairius darbo metodus.

Vilniaus Levo Karsavino muzikos mokytojas Artur Petraškevič supažindino su pranešimu ,,Balso higienos ir sveikatos svarba lavinant kalbėjimo/ kalbines mokinių kompetencijas‘‘. Pranešėjas informavo, kad balsas – tai natūralus ir svarbus instrumentas norint dainuoti, kalbėti ir skaityti.  Balso klostės, prisidedant liežuviui, dantims ir lūpoms, gali sukurti daug įvairių skirtingų garsų. Ypač tai pastebima kalboje, kur smulkūs niuansai balse gali iš esmės pakeisti skaitomo teksto reikšmę. Todėl mokytojas akcentavo, kad būtina žinoti apie vaikų balso formavimosi stadijas, specifinius požymius, tipus bei  rūšis. Taip pat paminėjo  balso sutrikimus ir jų priežastis.

Paskutinįjį konferencijos pranešimą ,,Skaitymo skatinimas mokykloje‘‘  pristatė lietuvių kalbos vyresniosios mokytojos Ingrida Volungevičienė ir Nadežda Maslauskaitė. Jos kalbėjo, kaip Levo Karsavino mokyklos mokiniai skatinami skaityti grožinius ir negrožinius, medijų tekstus, kaip pasirenka skaityti knygas ir jas reflektuoja kartu su tėvais, mokytojais ir draugais. Pranešėjos išvardino, kad kiekvieną trečiadienį mokykloje vyksta skaitymo pertraukėlės,  yra sukurti perskaitytų knygų atsiskaitymo lapai, koridoriuose ir kabinetuose įkurtos knygų stotelės, mokiniai noriai dalyvauja organizuotuose susitikimuose su rašytojais, poetais ir knygų mugėse. Taip pat vyksta projektinės veiklos – Knyga iš rankų į rankas, Dainos iliustracija. Mokytojos pabrėžė, kad mokyklos mokiniai nuolat tobulina lietuvių kalbą, lavina skaitymo ir kalbėjimo įgūdžius, pažįsta ir puoselėja Lietuvos ir kitų šalių kultūrą.

Po konferencijos pranešimų  dalyvių laukė veikla kūrybinėse dirbtuvėse:

• ,,Geroji patirtis: ,,Dojo class‘‘ naudojimas pradiniame ir neformalaus ugdymo pamokose‘‘ ( moderatorės pradinių klasių mokytoja Darja Savčenko),
• ,,Skaitymo įgūdžių formavimas IT pamokose‘‘ ( moderatorės: matematikos mokytoja Tamara Platonova ir informacinių technologijų mokytoja metodininkė Viktorija Jegorenko),
• ,,Įtraukiojo ugdymo ( ne)sėkmės istorijos. Kalbinių gebėjimų ugdymas: nuo pirmoko iki dvyliktoko‘‘ ( moderatorė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Virgilija Barkauskienė),
• ,, Balso higienos ir sveikatos svarba lavinant kalbėjimo/ kalbines mokinių kompetencijas‘‘ ( moderatorius Artur Petraškevič),
• ,,Žaidimas – viena veiksmingiausių mokymosi formų ir kiti skaitymą ugdantys metodai‘‘ ( moderatorės istorijos mokytoja metodininkė Gražina Povilaitytė – Kosarieva, istorijos mokytoja metodininkė Svetlana Radomskė, biologijos mokytoja metodininkė Jelena Šumovič),
• ,, Playful ways of developing apeaking skills using Al and board games‘‘ ( moderatorės anglų kalbos mokytoja metodininkė Žana Rubinštein, dailės vyresnioji mokytoja Viktorija Ulevičienė).

Konferencijos dalyviai, pasiskirstę į grupes, išgirdo moderatorių pranešimus, dalinosi savo darbo patirtimi, atsakė į pateiktus klausimus. Kūrybinės idėjos buvo pristatytos naudojant įvairias mąstymo operacijas: analizę, sintezę, lyginimą, apibendrinimą, klasifikavimą, konkretizavimą.

Konferenciją vainikavo refleksija, kurios metu kūrybinių grupių moderatoriai pristatė probleminių klausimų sprendimo būdus. Mokytojai išreiškė pozityvias mintis dėl metodinės – praktinės  konferencijos ,,Skaitymo, rašymo ir kalbėjimo/ kalbinių gebėjimų ugdymas mokykloje‘‘ naudos ir dėliojo veiksmų planus naujiems bendriems siekiams ir idėjoms.

Nadežda Maslauskaitė,
lietuvių kalbos vyresn.mokytoja